Baltijos šalių dainų ir šokių šventės tradicija kaip "dainuojančių tautų" simbolis

Straipsnyje analizuojama Baltijos šalių dainų ir šokių švenčių nacionalinio prekės ženklo plėtra. Santykinai galima išskirti du būdus tarptautiniam atpažįstamumui plėtoti – specialias ekspertų sukurtas strategijas ir natūralius nacionalinio tapatumo prekės ženklus, kurie formuojami iš tautai svarbių tradicinių kultūrinių simbolių. XXI a. pradžioje Baltijos šalys ėmėsi kryptingos, valstybės finansuojamos nacionalinio prekės ženklo formavimo politikos. Šio proceso metu sąmoningai buvo vengiama naudoti Baltijos šalims būdingą neoficialųjį „dainuojančių tautų“ simbolį. Vis dėlto jis, ypač besireiškiantis dainų ir šokių švenčių forma, yra svarbus ir įtakingas veiksnys kultūriniu, socialiniu, ideologiniu ir ekonominiu požiūriu tiek savasties suvokimo, tiek ir tarptautiniuose komunikacijos kontekstuose. 2017 m. rugpjūtį Latvijos kultūros akademijos užsakymu informacijos ir tyrimų agentūra Kantar TNS Baltijose šalyse atliko specializuotą tyrimą (ad hoc), kurio duomenys atskleidžia kiekvienos šalies požiūrį į dainų ir šokių šventę, išryškina šios šventės suvokimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje panašumus bei skirtumus.The article focuses on the Baltic Song and Dance Celebration, which is analysed in the context of the nation branding concept. It is possible to conditionally distinguish between two kinds of methods how to increase international recognition – special strategies created by professionals, and spontaneous or natural branding, based on marking of significant cultural and symbolic aspects of a particular nation. A strategic process of nation branding in the Baltics became particularly active in the beginning of the 21st century, when the governments of all three nations started a purposeful, state-financed development of nation brands, but generally neglecting the informal brand of the Baltic states as the “singing nations”. Nevertheless, the latter, having been developed alongside with the statehood ideas and particularly manifesting itself in the Song and Dance Celebration phenomena, is still very strong in the Baltic states. Based on the sociological survey data, the authors compare the attitude of the residents of Estonia, Latvia and Lithuania towards the Song and Dance Celebrations and discuss their role in the nation brand development